Užupio angelas — tai 2001 metais centrinėje Užupio aikštėje atidengta skulptūra, stovinti ant 8,5 m aukščio kolonos. Skulptoriaus Romo Vilčiausko ir architekto Algirdo Umbraso sukurtas angelas pagamintas iš tvirto žalvario ir bronzos. Šalia Užupio angelo skulptūros, kaip senojo miesto akcentas, atkurta viena iš dviejų seniau čia stovėjusių senovinio pavyzdžio ketaus vandens kolonėlių.

Užupio undinėlė — tai skulptoriaus Romo Vilčiausko sukurta bronzinė skulptūrėlė, kurią galima pamatyti Vilnios krantinėje prie Užupio tilto ir kavinės. 2004 metais undinėlę buvo pasiglemžęs pakilęs upelio vanduo, tačiau skulptūrą pavyko rasti ir sugrąžinti į savo vietą.

Užupio tiltas pirmą kartą minimas LDK 1605 m. privilegijoje. Nuo tada šioje vietoje stovėjo mediniai tiltai – vieni sudegė, kitus nunešė potvyniai, treti buvo perstatyti. Dabartinio tilto statybai vadovavo inžinierius J. Malinovskis. Jis pastatytas 1901m.. Tilto ilgis 19,9 m., plotis – 9,68 m., aukštis – 4,9 m. Ant šio tilto įsimylėjėliai kabina spyneles su išraižytais savo vardais. Manoma, kad spynelės suriša, sutvirtina dviejų jaunų žmonių širdis.

Užupyje ant Vilnios šlaito (Užupio g. 13) pastatyta nedidelė Šv. Baltramiejaus bažnyčia. Einant arčiau ji tarsi slepiasi, glaudžiasi už namų prie gatvės, vedančios Bernardinų kapinių link.
Tik pastatytą bažnyčią karo su Maskva metais sunaikino gaisras. 1778 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projektą vienuoliai pastatė oratoriją, kuri tėvo Augustino Stodolniko rūpesčiu 1823-1824 m. buvo perstatyta į bažnyčią. Ši bažnyčia išliko iki mūsų dienų (1881 m. pristatytas bokštas).

Tymo kvartalas (tarp Maironio, Aukštaičių, Paupio gatvių) - amatų miestelis atkuriamas po II pasaulinio karo sunykusiame istoriniame Tymo kvartale. Norint jį atgaivinti, steigiamos dirbtuvėlės, įvairios galerijos bei menininkų studijos. Taip siekiama sudaryti palankias sąlygas Vilniuje, ypač senamiestyje, atgimti amatams ir etnografinėms mugėms, atskleisti miesto amatininkystės tradicijas ir pritraukti daugiau svečių.

Kavinė, esanti ant Vilnelės kranto, jau seniai tapo daugelio miesto menininkų idėjų generavimo ir realizavimo vieta, dažnai vadinama "antraisiais namais". Pastatas, kur įsikūrusi kavinė įdomus savo istorine ir architektūrine charakteristika. Pirmosios žinios apie šioje vietoje stovėjusius mūrinius namus yra iš XVIII a. vidurio. 1748 m. daug mažesnis pastatas priklausė auksakaliui SNITKAI ir sudegė per didijį gaisrą 1776m.

Užupyje rastos unikalios XVI-XVII a. koklių degimo krosnys